Geležinkelių muziejus: nelipk, nebėk, nečiupinėk, bet vistiek žiauriai įdomu

Pradėsiu šį tekstą netradiciškai. Nuo to, ko man pritrūko. Visų pirma, tai aiškumo, ką galima liesti, o ko ne. Nes tik atėję pamatėme aiškų užrašą: nebėgioti, nelaipioti, rankomis neliesti ir t.t. Taip pat ir žodžiu buvome perspėti. Bet visgi tarp tikrai neliečiamų dalykų pasitaiko ir liečiamų.

IMG_0133
Su vaikais: tokių stiklinių yra pas bobutę!

Ir ne tik pasitaiko, pačioje pirmoje salėje buvo galima ir būtina tai ten, tai kitką paliesti ar paspausti. Vienas mygtukas įjungia traukinio tu-tūūūūūūū, kitur galima padarinėti dureles ir apžiūrėti lagaminus, o dar kažkur turėjome rasti bilietėlius, kuriuos galima pažymėti, bet, matyt, pralėkėm traukinio greičiu pro šalį. O juk būtų super, jei būtų parašyta didelėmis raidėmis – SPAUSTI ČIA. LIPTI ČIA. GALIMA LIESTI ČIA.

Dar ko tikrai norėtųsi tokiame muziejuje, tai galimybės įlipti ir pasėdėti bent viename tam skirtame traukinio vagone 🙂 Nes tik pro langą pažiūrėti ir negauti įlipti į vidų kažkaip… lyg saldainis per popierėlį. Bet užtat gavome pavažiuoti su drezina! Nežinote, kas tai? Teks nukeliauti į muziejų. Na, arba skaityti toliau.

Tai va, kadangi pernai atostogų vienas norų buvo nukeliauti į geležinkelių muziejų, tai šiemet pagaliau prisiruošėme. Nežinantiems, kur tai yra: Vilnius, traukinių stotis, antras aukštas+lauko ekpozicija. Jei lyja, lauko ekspozicija uždaryta. Mums pasisekė, nes saulė plieskė kaip pasiutusi.

Muziejaus pirmojoje salėje geležinkelio istorija ir daug visokiausių senų rakandų. Mane tokiose vietose visad apstulbina eksponatų dydžiai. Nors ir žinau, kad traukinys – didelė metalinė mašina, bet pamačiusi traukinio varžtus ar raktus jiems prisukti aikteliu. Vaikai irgi negailėjo wow  ir oho! Smagu, kad eksponatai išdėlioti ne tik po stiklais, bet ir jiems įprastose vietose, pvz. varpas kabo taip, kaip kabotų ir savo “darbo vietoje”. Taigi eidami turėjome būti dėmesingi ir tai pasilenkti, tai pritūpti, tai pasistiebti ar užversti galvą.

IMG_0141.jpg
Su vaikais: geležinkelio varpas

Antroji salė – maketų salė. Neturėjau įtarimo, ką ten pamatysime, tad įėjus, kaip dažniausiai įeina mamos, paskutinė, supratau, kodėl dičkiai taip krykštauja. Trys už stiklo įkurdinti maketai su važiuojančiais traukinukais! Tiesiog rojus traukinių mylėtojams. O kad būtų dar įdomiau, užduotėlė – surasti, kur kas slepiasi. Atrodo, neradom tik keleto personažų. Ir tik todėl, kad vidurinėlis skubėjo pas tikrus traukinius.

IMG_0152
Su vaikais: maketus stebėjome sulaikę kvapą
PicMonkey Image
Su vaikais: kur slepiasi?

Į lauko ekspoziciją reikia eiti per lauką, jei susiderina tvarkaraščiai, stotyje tuo metu kursuoja TIKRI traukiniai. Mums pasisekė: ir garsiakalbiu pakalbėjo moteris, ir atvyko traukinys, ir išvyko traukinys, ir pravažiavo lokomotyvas, kurio vairuotojas žino, ką reiškia būti vaiku – jis mums papypsino! Ir mes jam pamojavom.

IMG_0159
Su vaikais: traukinių stoties žavesys

Lauko ekspozicija. Nebėgioti, nelaipioti, vaikšioti tik trinkelių takeliu, nemėtyti akmenukų (pasirodo ir taip gali būti). Visi tie NE sukėlė šiokią tokią įtampėlę, net susivaideno, kad visi turbūt taip daro, ir koks chaosas mūsų laukia išėjus į lauką. O vaikams tai buvo labai normaliai įgyvendinama užduotis. Gal dėl tos traukinių didybės? Nes eidamas tarp tų didžiulių vagonų, būdamas jų ratų lygyje jautiesi lyg skruzdėliukas, lyg pritupi nuo to jų didumo… oras, įkaitęs saulėje ir persismelkęs tepalo kvapo, tik sutirština visą romantiką. Ir užimą kvapą. Mhm, tikrai taip ir buvo.

PicMonkey Image2
Su vaikais: daug geležies

Niekada turbūt nesu fotografavusi tiek variklių, stūmoklių ir kito metalinio-geležinio reikalo. Aš nežinau tų pavadinimų, kai kur skaitėme lentelių užrašus, o kai kur tik žiūrėjome ir ėjome. Nebūtina juk viską žinoti ir viską perskaityti.

IMG_0230
Su vaikais: geležinkelio ženklų gausa

Ir galų gale, pabaigai – drezina! Toks keistas aparatas, kuriuo darbininkai važiuoja bėgiais, kai reikia kur nors nuvažiuoti ir ką nors paremontuoti. Jis yra savaeigis, be jokio motoro ar sudėtingų pribumbasų. Ir lauko ekspozicijoje juo leidžiama pravažiuoti nedidelę kelio atkarpą. Svarbiausia, kad vairuotų suaugęs žmogus.

IMG_0272
Su vaikais: drezina!

Jei viską perskaitėte ir dar abejojate, sakau – turite ten pabuvoti. Tikrai. Labai smagus laiko praleidimo būdas. Na, nebent bijote aukščio, bijote nelipti, neliesti, pamatyti ir sužinoti. Tada, kaip sako liaudies išmintis, bijai vilko – neik į mišką. Bet šiaip, pirmyn! Rezervuokite porą valandų, nes mes retkarčiais paskubėdami užtrukome pusantros. Vasara tik įpusėjo, tad dar turite laiko ir tikrai pagausite gerą orą.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s