Septynios minutės per dieną

Ar jums trūksta asmeninio laiko akis į akį su vaiku? O ką darote, kai trūksta, o labai norisi to buvimo ir pajautimo, kuo vaikas gyvena? Visai netyčia, netikėtai, atradau, kaip veikia savitaigos principas paminėtoje situacijoje. Net pati nustebau!

Beje, nors mūsų šiandieninė kasdienybė yra pripildyta kelių vaikų balsų, aš žinau, kad net turint vieną vaiką, to asmeninio laiko TIK jam kartais visgi pritrūksta… dažnai pritrūksta. Ir tada pasikalbam apie švarias ausis, kojines ir ką valgyti vakarienei. Ir taip susiskaičiuoja tos 7 minutės per dieną…

Panašiai jaučiuosi dabar, kai vyresnieji dienas leidžia darželyje, o vakarais mano ar vyro rankos užimtos verkiančiu mažiausiuoju. Krentam į lovas vakarinei pasakai ir tiek tos dienos tematei… Apie kokį čia mes laiką su vaikais? Turbūt tik apie tą funkcionalųjį, kai padarom tai, kas būtina. Guodžiuosi, kad tai laikina, kad mažiausias išaugs vakarinius verkimus, tada dar po kažkiek laiko jau ir sėdės kokioj kėdutėj ir domėsis platesniu pasauliu… o aš gal išmoksiu dar labiau ir greičiau suktis ir dalinti bučkius, apkabinimus ir negailėti akių kontakto. Visgi atsiradus mažyliui vyresniems vaikams jaučiamas šioks toks dėmesio badas.

Ir štai, vieną vakarą, kai jau laikas išsirinkti vakaro skaitinį, vyresnėlis, gerokai pasikuitęs prie knygų lentynos, atsineša knygeles:

20170529_114832
Su vaikais: “Kai jaučiuosi mylimas”

Gal intuityviai pajutęs, kad paskaitęs ir pagalvojęs gerų minčių jis pasijus geriau, išsirinko pačias šviesiausias emocijas. Skaitau ir jaučiu, kad lūpų kampučiai kyla šypsenai. Jis įsikimba man į ranką ir klausosi. Perskaičiusi knygelę apie laimę paklausiu:

– O kada tu jautiesi laimingas?
– Kai žaidžiu ir neužsigaunu. Kartais jaučiuosi laimingas, kai žaidžiu vienas. Visai be draugų…

Savitaigos principas sako, kad turi save įtikinti kažkuo, ko sieki, ko trokšti, ko lauki ir tai turėsi.

– Mama, apkamšyk mane?
– Būtinai. Dar ir palaiminsiu.
– Aga…

20170529_114909
Su vaikais: mylimas, kai…

Kai kelis vakarus iš eilės paskaitom šias knygeles, jaučiasi tokia šiluma… Net kitą rytą dar esam sušilę nuo to bendrystės jausmo. Ir tai džiugina, nes ilgesys ištirpo. Atrodo, tikrai pradėjome savo kelionę į naują buvimą.

Linkime Jums gerų knygučių, gerų ta prasme, kad kviečia gerumui, užkrečia šypsena ir įkvepia draugiškumui ❤

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s