Jeigu neturėčiau…

arba

tai, kas gavosi vietoj 2016-ųjų apžvalgos

Metai eina į pabaigą ir pasipila įvairaus ilgio ir pločio apžvalgos, pasižadėjimai ir nežadėjimai įkvėpti besibaigiančių ir beprasidedančių metų. Šiemet visai neturiu tam nei laiko, nei noro. Ligos, šventės, ligos, dantys, … net savo minčių negirdžiu per tą įvykių ūžesį. O iš esmės, juk gyvenome taip, kaip ir kiekvienas iš Jūsų, auginantis vaiką, du ar daugiau. Bet praėję kontrastų metai manyje sustiprino netobulo tobulumo pojūtį. Jaučiuosi absoliučiai priblokšta, kaip pasikeitė motinystės pajautimas ir aš motinystėje gimus trečiajam. Vis mintyse girdžiu, jei neturėčiau, to ką turiu, nežinočiau to, ką žinau.

Tiesiog turiu tai aprašyti.
Jei nebūčiau pastojusi, nebūčiau susidūrusi su tiek daug negalima, nereikia, neimk, nekirpk, nelipk, nevažiuok, … Stebėjausi, pykau, ieškojau paaiškinimų visiems prietarams ir jų atmetimui, pasitelkiau ramybę ir šypseną. O kartais nebuvau tokia rami, kaip norėjosi būti. Jei nebūčiau turėjusi vaikų, nebūtų tekę pajusti tos bejėgystės, kai mano kūnas man nepriklauso. Visus tris kartus skirtingai, antrąkart ir trečią – ypatingai stipriai. Vienur tempia, kitur veržia, čia duria, ten plėšia. Viduje nusprendžia dūkti, kai aš noriu ramybės, o kai noriu paskaičiuoti judesius, kaip tyčia – nė krepšt. Ir dar tai, kad negaliu miegoti ant kairiojo šono, nors būtent ant jo ir rekomenduojama miegoti nėščiosioms… Rekomenduojama? Jei nebūčiau tapusi mama, nebūčiau turėjusi galimybės praktiškai patikrinti visokiausių rekomendacijų vaikų auginimo tema. Nebūčiau turėjusi progos pajusti pastovaus buvimo santykyje nuovargio. Ir nebūtų buvę TO vyro žvilgsnio, kai pirmąkart susitinka mažąjį žmogų ❤

Gimė antras.
Jei nebūčiau dviejų vaikų mama, nebūčiau pajutusi to ilgesio ir apgailestavimo, kad negaliu būti dviejose vietose vienu metu. Nebūčiau supratusi paprastos tiesos apie meilės matematiką – negali meilės padalinti po lygiai. Nes jei dalinsi po lygiai, tai vienam visada jos trūks, o kitą ji dusins. Meilė ir dėmesys dalinami pagal poreikį, pagal galimybes ir aplinkybes. Susirgo vienas, budi prie jo, kaktą glostai, pirmąjį žodį parašė kitas – jį giri ir skatini. Ir taip nuolatos budi. Jokių svarstyklių. Ir jokių po lygiai. Tik tiek, kiek kiekvienam reikia.
Jei nebūčiau dviejų mama, turbūt nebūčiau pradėjusi rašyti tinklaraščio, nes būčiau kitoje vietoje ir visiškai kitokia. Ir būčiau galvojusi, kad visi vaikai tokie, kaip mano vienintelis, ir kad visos motinystės tik tokios – su diegliais, blūdinimais ir pasakomis vidury nakties, pilnos nuovargio, pilnos tik teisingų ir neteisingų (ir nieko per vidurį!) auginimo būdų, pilnos kovos su savimi ir keisto neužtikrintumo.
Jei nebūčiau dviejų mama, taip ir nebūčiau savo kailiu patyrusi, kokie vaikai gali būti skirtingi. Nuostabiai ir neįtikėtinai skirtingi! Ir tada gimė trečias.

… Jei nebūčiau trijų mama, tikrai nebūčiau žinojusi, ką reiškia pagimdyti ne ligoninėje. Nebūčiau net įsivaizdavusi, kad 6 mėn. kūdikis gali pabūti vienas, pasižaisti koridoriuje ant kilimo, kol aš padžiausiu skalbinius (juk su pirmu apskritai niekad nesiskyrėme, net jei miega – sėdi ir žiūri, negali atsigrožėti ir patikėti…).
Jei nebūčiau tapusi mama, nebūčiau tiek sužinojusi apie savo pačios kūną, apie žindymą ir visas su juo susijusias keistybes, sunkumus ir privalumus, o jei nebūčiau trijų mama, nebūčiau patyrusi žindymo tandemu. Ir galiausiai – jei neturėčiau trijų vaikų, nežinočiau, ką reiškia mėgautis buvimu mama. Nes tik dabar aš jaučiu tą “mėgautis”. Anksčiau tik įsivaizdavau, kaip tai gali atrodyti. O dabar išnyko daugybė trukdžių, neaiškumų ir tas jausmas, lyg kažkur kažkas niežti, nepatogu ir ne savo vietoj… Nors riedame, kūliais verčiamės, vėluojame ir ligos reiškia prailgintos distancijos maratonus – viskas savo vietose.

Nežinau ar šis tekstas apie tai, kokie virsmai moteryje vyksta su kiekvienu nauju kūdikiu, vaiku ar apie tai, kiek visko aš atradau per pastaruosius (6) metus, o gal apie tai, kad peraugau save tą, kuria buvau prieš šešetą metų. Turbūt kiekvienam jis kalbės kitus dalykus, nes, nors ir yra labiausiai apie mane, bet tuo pačiu gali būti apie kiekvieną iš skaitančiųjų.

Savo vietos ir šviesių švenčių Jums, mielieji! Iki susiskaitymų kitais metais 😊

15424539_1155506891165339_2070447139_n1
Su vaikais: vieną snieguotą vakarą…
Advertisements

4 thoughts on “Jeigu neturėčiau…

  1. Labai šiltas tekstas! Nuoširdu, atvira, švelnu. Sėkmės jūsų šeimynėlei ir naujų atradimų 2017-aisiais! 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s