Mes toliau keliaujam kelionę su moliūgais (ar/ ir cukinijom). Esu rašiusi apie vaiko pojūčių stimuliavimą ir to naudą. O jei apie tai rašiau, tai vadinasi tuo tikiu. Smalsumas ir nuojauta, kad vaikams tai patiks mane tiesiog baksnojo į nugarą – imk tą moliūgą/ cukiniją ir įduok berniukams.
Rudeninis darželio ir darbų ritmas po truputį nusistovi ir mes šią savaitę jau kas vakarą vis ką nors paveikdavom be ekranų. Po smagių spalvinimo potyrių pažadėjau, kad kitą vakarą bus moliūgo dorojimas. Berniukai suplojo rankom, o kitą dieną vakarienės metu man priminė – dorosim moliūgą?
Užklojau stalą, perpjoviau moliūgą pusiau ir berniukai gavo po savo pusę.

Jie griebėsi peilių, o aš užprieštaravau. Sakau, vyručiai, rankytėm ištraukit iš vidaus viską. Sėklas apžiūrėsim, pačiupinėsim, koks tas vidus. Tai vyresnėlis suraukė nosį ir pareiškė, kad čia toks jausmas – vek.

Teko peilius grąžinti ant stalo. Peiliai tie, kur bukais galais, su mažais dantukais, bet moliūgus įveikia.

Man labiausiai šiame veiksme patikęs dalykas – abu užsiėmę ir daug atradimų. Pakelti, pasukti, įsmeigti, perpjauti, ištraukti, pauostyti ir t.t. Ne tik pojūčiai, bet ir stambioji bei smulkioji motorika įdarbinti visu šimtu procentų. Vadinasi dirba ir smegenys. Kyla klausimai, svarstymai, randami atsakymai. Žodžiu, pamatyk-paliesk-pajausk-suprask. Och, koks smagumas!
Vyresnėlis mėgsta skaičius ir aiškias, konkrečias formas, tad visai nenustebino, bet nudžiugino, savuoju mama, pažiūrėk!

Dar noriu nuraminti nuogąstaujančius dėl maisto šiame procese dalyvavimo – moliūgas vėliau be jokių kliūčių nukeliavo į sriubą. Mūsų šeimos favoritė – Beatos moliūgų sriuba su manų kruopomis.
Ryškių potyrių linkime!
P.S. tai 200-asis mano įrašas tinklaraštyje. Kaip džiaugiuosi kaip džiaugiuosi!
Vienas atsakymas į “Moliūgas ir įdarbinti pojūčiai”