Ilgėjantys rudens vakarai, dargana, šlapi batai… taip ir norisi įsisupti į antklodę su arbatos puodeliu rankose. Nors per vasarą nemažai vitaminų gavome su uogomis ir šviežiais vaisiais, visgi kiekvienuose namuose yra savos tradicijos, kaip stiprinamas imunitetas, kuo nuvejamos ar įveikiamos prikibę ligos, koks gardėsis tuo pačiu tarnauja ir kaip sveikatinimo priemonė. Vienas iš tokių vitaminų šaltinių – šermukšniai. Anksčiau aš jais tik gėrėdavausi, o šiemet nusprendžiau išbandyti pasigaminti žiemos vakarams arbatos (ar prie arbatos).
Taigi su vaikais prisiskynėme (pirmąkart gyvenime!) šermukšnių. Prisipažinsiu, suviliojo itin paprastas receptas: šermukšnius nuplauti, nusausinti ir įdėti į šaldymo kamerą kelioms dienoms. Po to uogas atšildyti ir sudėti jas į stiklainiukus. Užpilti medumi, laikyti šaltai.
Recepto autorė sako, kad žiemą tai bus puiki arbata peršalus ar paprasčiausiai užsimanius pasmaguriauti ir papildyti vitaminų atsargas organizme.
Bet šis mano įrašas apie tai, ką su vaikais veikėme, kol šermukšniai dar buvo neužšaldyti. Kaip žinia, šias vertingas uogas mėgsta ne tik žmonės, bet ir paukštukai. Dažnai vėlyvą rudenį ar net žiemą jie sūpuojasi šermukšnio šakose ir lesa tas uogas. Taigi su vaikais nusprendėme suverti keletą vėrinukų iš mažiau prinokusių, t.y. šviesiai oranžinių, uogų, kuriuos vėliau pakabinsime paukštukams vietoj lesyklėlės. Arba įmaišysime į sėklų ir kruopų mišinį, kaip pernai darytoje lesykloje. Kartu tai puiki makšta mažiesiems pirštukams ir susikaupimo treniruotė.
Roges ruošk vasarą 😉
