ir laimėjau aš garažą…

Esu paprasta mama. Kaip ir visos mamos, kartais tiek lekiu ir sukuosi ratelyje, kad vakare užmiegu pakeliui link pagalvės. Būna, supanikuoju dėl vaikų sveikatos, o būna, kad išlaikau visai šaltus nervus, kai berniukai karstosi medžiais (tuo metu močiutės aikčioja ir sako man lyg tarp kitko, kad jos taip neleistų daryti). Būna, kad negirdžiu net savo minčių nuo naminio kasdienybės triukšmo, o kartais išsigąstu tylos – taip tylu negali būti! Kartais pakimbu Facebook’e, o  iš smalsumo dar ir sudalyvauju vienam kitam Facebook konkurse. Na, žinot, kai nuotaika tokia užeina – ai, pabandysiu. Arba – šįkart tikrai laimėsiu. Ir tikrai, kartais būtent taip ir įvyksta 🙂 Apie vieną tokių laimėjimų šiandien ir noriu papasakoti.

Šis laimėjimas buvo netikėtas, t.y. sudalyvavau konkurse ir pamiršau. Draugė parašė žinutę – sveikinu laimėjus! Ogo, galvoju, kaip viskas gerai susidėliojo. Jei ne aš, tai kažkas kitas suseka įvykius esamuoju laiku. Taigi gavome dovanų (konkurso ir laimingo atsitiktinumo dėka) kartoninį garažą. Kodėl apie jį rašau? Nes buvau labai skeptiškai nusiteikusi kartoninio garažo klausimu. Tokios išankstinio nusiteikimo priežastys yra kelios:

  • Namuose gyvena trys berniukai, tarp kurių amžiaus skirtumas beveik po tris metus ir du iš jų yra aktyvūs mašinyčių stumdytojai. ABU. Jei manote, kad jie draugiškai vežioja mašinytes ir burzgia vienas kitą papildydami, tai manote apie tuos retuosius atvejus. Dažnesnieji yra, kai jie lenktyniauja, kai nepasveria jėgos, kai nepasidalina erdvės ir kuris gi dabar bus pirmas. Taip ir matau garažo skutelius…
  • AKTYVŪS vaikai ir jų žaidimai – ar tai gali atlaikyti kartoninis garažas? Ar tai apskritai gali kas nors atlaikyti? Taip ir matau garažo skutelius…
  • Ir koks gi tai garažas, jei į jį netilps bent mažo kalibro džipas? Aišku, mažų mašinyčių turim taip pat, bet gi džipas yra numeris vienas! Taip ir matau garažo skutelius…

Bet kai gauni dovanų, tai gauni ir progą savo išankstinius įsitikinimus patvirtinti arba paneigti. Dovanai, t.y. nemokamai. Štai ir gavom dovanų. Parvežėm, surinkom, pastatėm. Pasirodo, tas garažas ne toks jau ir trapus:

  • yra specialūs sutvirtinimai rizikingose vietose;
  • gana didelis, kad abu važnyčiotojai sutilptų prie jo burgzti (kalbu apie geros nuotaikos užtaisą, nes jei jau prasta nuotaika, tai ir futbolo aikštėje tie vaikinai nesutilptų) ir kad tilptų tasai mažo (ir net didesnio)! kalibro džipas;
  • lengvas, tad keliauja pagal nuotaiką ir poreikį tai šen, tai ten.

Mano nuostabai ir džiaugsmui, tas garažas atlaikė vasaros ir vaikų nuotaikų karščius bei audras. Vis dar stovi ir tarnauja mašinytėms, džipams ir – svarbiausia – vaikams.

20160714_173348 20160705_181503 20160705_174209

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s