Ką vaikams reiškia Lietuva? Turbūt tai, ką ir tėvams. Nes būtent iš mūsų vaikai išgirsta pirmąjį atsiliepimą apie savo šalį. Ir tai, ką šiandien sakau aš, rytoj kartos vaikai.
Liepos šeštąją važiavom į savo kaimą. Stebėjausi ir liūdėjau, kad žmonės nemato reikalo per valstybines šventes kelti vėliavų… buvo ir tokių vietovių, kur visam kaime nė vienos vėliavos. Tad visi labai džiaugėmės pamatę vėliavas, skaičiavom, vaikai šūkčiojo ties kiekviena jų. Važiuojant vyresnėlis paprašė pagroti Lietuvos himną, įjungiau ir visi giedam. Vidurinėlis, kai baigiasi himnas, sako:
– Noliu dal Lietuvos vėliavos!
– Nori himno?
– Teip, Lietuvos vėliavos!
Tai giedojom visi turbūt kokius dvidešimt kartų. Ir dažnai taip… važiuodami giedam, Lietuvos spalvas atrandam gamtoje, lietuviški simboliai pro akis nepraslysta niekad. Gal tai ir nėra amžinos meilės tėvynei sėkla, bet pasididžiavimo ir žavėjimosi savo šalimi tai tikrai. Juk reikia nuo kažko pradėti, tai kodėl nepradėjus nuo to, kas džiugina ir vienija?
Ketvirtoji savaitė. GELTONA ŽALIA RAUDONA
Nors tinklaraštyje esu dalinusis ne viena Lietuvos spalvų idėja, mūsų ketvirtoji savaitė nenusidažė geltonai žaliai raudonai. Pristigau įkvėpimo ir rankų… kaip žinia, mamos jų turi taip pat dvi, kaip ir visi kiti žmonės, nors reikėtų bent keturių 😉 Visgi vėliavą iškėlėm vos atvykę į kaimą, o vakare giedojom himną su mano tėvais ir broliu. Susikaupę, atidėję darbus, dar neskubėję gulti miegoti, nes himnas visų svarbiausias!
Beje, kai prakalbom apie Lietuvą, ar matėt, kokį gražų žaidimą pagamino Su meile vaikams? Laukiu rimtos progos, kad jį įsigytume, nes Lietuvos mylėtojų pilni namai 😉
