Dar vienas tekstas apie kūrybingumą arba ką darė sėkmingų suaugusiųjų tėvai vaikystėje

Neseniai perskaičiau įdomių faktų prisotintą tekstą apie kūrybingumo ugdymą. O gal tiksliau, apie tai, ką darė ar ko nedarė tėvai, kurie užaugino labai kūrybingus vaikus. Pabandysiu su jumis pasidalinti atrastomis įžvalgomis, nes man jos atrodo tikrai vertos dėmesio. Ypač skubėjimo ir amžino vaikų modeliavimo, nukreipimo ir kartais net perdėto ugdymo amžiuje.

Adam‘as Grant‘as savo straipsnyje [1] kalbėdamas apie kūrybingumo ugdymą vaikystėje, pastebi, kad daug pasiekusių kūrybingų suaugusiųjų tėvai vaikystėje labiau už skatinimą siekti sėkmingos karjeros drąsino vaikus atrasti/ patirti džiaugsmą tame, ką jie veikia. Taip pat, kad tėvai nevertė vaikų daryti kažko, kas jiems atrodė reikalinga, naudinga, sėkminga, o leido atsiskleisti vaikų polinkiams. Kai kuriais atvejais tėvai apskritai nekreipė dėmesio į išskirtinį vaiko lavinimą, o vaikų susidomėjimas kažkuria sritimi augo ir plėtojosi lyg savaime. Ir tik vėliau, kai vaikas pats parodydavo susidomėjimą, buvo dėta pastangų tą kūrybingumą ir turimą talentą išnaudoti maksimaliai.

Nemažai tokių talentų save bandė ne vienoje srityje: skaičiavo, muzikavo, vaidino ir t.t. Dėl to šalia pagrindinės srities, kurioje žmonės atsiskleidžia labiausiai, visuomet dar būna vienas ar net keletas veiklų/ sričių, kuriose žmogus atranda pasitenkinimą ir džiaugsmą kurdamas. Arba susieja tas kelias sritis ir net padaro didelių atradimų. Turbūt tai ne sutapimas, kad ir Nobelio premija dažnai atitenka žmonėms, kurie yra ne vienintelės srities žinovai, užmerkę akis visam likusiam pasauliui, o žmonės, besidomintys daugybe dalykų ir į gyvenimą gebantys pažiūrėti iš skirtingų perspektyvų, nagrinėjantys kelias sritis, pastebi Adam’as Grant’as.

Tas gebėjimas žvelgti atviromis akimis ir su nuostaba, drąsa, o gal ir prigimtinis įprotis kelti klausimus, net ten, kur, atrodo, viskas savaime suprantama, ir yra kūrybingumo apraiškos, kurios žmogų ir jo darbą veda į priekį.

10405671_10206596949181536_5928908642802253674_n
Su vaikais: paslaptingas kvietimas kūrybai

Dar viena įdomi mintis, kuri kviečia peržvelgti savo kasdienybės rutiną, ta, kad užauginę kūrybingus vaikus tėvai daug daugiau dėmesio vaikystėje skyrė ne taisyklėms, o savarankiško mąstymo skatinimui. Tai vaikams sudarė galimybes patiems priimti sprendimus ir ieškoti teisingų mąstymo ir veikimo būdų. 

Man, kaip mėgstančiai taisykles, atrodo, kad reikia ir to, ir kito. Visgi straipsnyje buvo pabrėžta, kad taisyklių būdavo, tik jų skaičius buvo sumažintas iki minimumo. T. y. taisyklės tik ten, kur būtinai reikia. Kad liktų laisvės ir pačiam vaikui nuspręsti. Taigi kitais atvejais vaikui leidžiama daryti savo pasirinkimus ir susidurti, jei reikia, su to pasekmėmis. Tai skatina ir mokymąsi, ir savarankišką sprendimų priėmimą, ir kūrybiškumą kasdienėse ir neeilinėse situacijose. 

Atrodo, šiandien reik pasidaryti namų darbus ir kritiškai įsivertinti namuose galiojančių taisyklių rinkinuką 😉 

Apibendrinant, kūrybiškumą skatina ir leidžia jam augti:

  • paskatinimas veikti tai, ką mėgsti
  • paskatinimas atrasti, tai ką mėgsti, net jei tai reiškia, kad išbandysi daug sričių
  • svarbu ne tiek taisyklės (jos irgi svarbios, bet su saiku), kiek savarankiško mąstymo skatinimas
  • padėti/ leisti vaikui domėtis skirtingomis sritimis, jas tyrinėti, pažinti, kelti klausimus ir savarankiškai rasti atsakymus

 

(pa)leiskite kūrybingumą augti!

* Rekomenduoju J. Cameron knygą „Kaip ugdyti vaikų kūrybiškumą“
[1]
 Adam Grant How to Raise a Creative Child. Step One: Back Off

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s