2 savaitė

Balandžio mano mintyse nebuvo – jis buvo dedikuotas, atiduotas, padovanotas laukimui. Buvo sunkus, nes niekada nežinai, kada. Buvo lėtas ir tuo palaimingas.

Tiesą sakant, dabar galva tuščia. Lyg koks pavasario vėjas ar rytinis šlavėjas būtų prasinešę… Yra jausmas, kad viskas aprimo. Niekas nebesveikina, visi žino naujienas ir išsiklausinėję smulkmenų. Net močiutės ir seneliai jau susipažino su naujuoju komandos nariu. Vyresnieji broliai sumišimą ir džiugesį po truputį stumia į antrą planą, nes dienos-savaitės rutina jiems nesikeičia ir tai suteikia jausmo, kad visgi viskas liks po senovei. Tik kad grįžus iš darželio reikia dar pasiteirauti, kur brolis? Miega? Vis dar? O po to lėkti sveikintis su juo ir norėti paglostyti, pačiupinti, pakalbinti ir vėl bėgti veikti savų darbų ir darbelių.

Žodžiu, įsivažiuojam. Negaliu teigti, kad tai jau visai viskas – naujas ritmas įvaldytas. Ne. Bet nusiteikimas yra mokytis ir būti naujai. O tai labai gera pradžia.

Ir tame nusiteikime dabar esam. Pirmajam pasivaikščiojimui penkiese ruošėmės gerokai ilgiau, nei įprastai, tad saulę pakeitė lietaus debesys. Bet kad jau tiek ruošėmės, tai vistiek išėjom. Kas medžiais palaipioti, kas lėtai pėdinti žaliuojančiu miškeliu, o kas pamiegoti nešynėje… Einu ir suvokiu, kad jau gegužė! Nebuvusio mėnesio jau nebėra. Ir štai dabar vyksta tai, ko aš laukiau – žydinčių vyšnių, ore tvyrančio pavasario kvapo ir akiai dar visai neįprastos žalumos. Ir mes penkiese. Šilta ir tyku. Gamtoje ir širdyje.

Tos tykumos linkime ir Jums!

maxresdefault

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s