kasdienybės burbulai

IMG_0357

Jei jums atrodo, kad daugiau nieko neveikiu, tik piešiu, spalvinu, karpau ir klijuoju, keliauju ir pozityviai leidžiu laiką, tai oi kaip jūs klystate. Jau rašiau apie tai, kaip aš spėju, o tiksliau, kaip nelabai ką spėju, kaip ir mes visos. Šiandien noriu pasidalinti paslaptimi, o gal labiau – kasdienybės akimirkomis – apie tas netobulybes, kurios pradingsta tobulybių sraute (juokiuosi).

  • Mūsų vaikai žiūri filmukus. Kartais ir ne po vieną. Kartais norėdama pagaminti vakarienę per pusvalandį, o ne per valandą aš leidžiu jiems paspoksoti į ekraną. BET mes jiems skaitome ir pasakas. Daug pasakų. Kartais vien po keturias-penkias vakare. O dažnai tai būna visa knygelė apie katiną Findusą ir dėdulę Petsoną, karžygiuką ar dar kokia iš tų, kur ne per plona.
  • Mūsų vaikai kartais nuobodžiauja. Nes aš rašau, gaminu arba kuičiuosi kitokiuose buities reikaluose, vyras dirba, o jiems nėra įkvėpimo užsiimti patiems. Nepuolam pirkti žaislų ir vaikščioti ant blakstienų. Į nuobodžiavimą žiūrim labai ramiai, gal net žiaurokai taip – nuobodu? Ką padarysi. Pasėdėk ramiai, palauk įkvėpimo žaidimams. O kai baigsiu savo darbus, prisijungsiu ir aš.
  • Kartais mūsų vaikai nesitvarko ir nepadeda buities darbuose. Taip, taip, žinau, ką rašiau, kai vardinau buities darbus su 1,5 metų vaiku. Dažniausiai mes tikrai dirbam kartu. Bet būna ir kitokių dienų. Kai aš noriu viską padaryti pati (greitai ir tyliai) – tai mano teisė! Kai vaikai užsiėmę savo žaidimais. Kai vaikai neturi ūpo. Kai visa šeima neturi ūpo – būna gi ir taip. Visiems būna.
  • Kelionėse vaikai klausia kada atvyksim vos išvažiavę iš kiemo, nekantrauja, burba. Laukia poros valandų kelias, bet mes turim tik sausainių pakelį ir vaizdą pro langą. Ir nieko. Nukeliaujam. Kartais visai tyliai. Kartais tenka labai rimtai pasikalbėti apie kelionės tikslą ir apie karves už lango.
  • Ir mūsų vaikai pyksta, ginčijasi, zirzia, o aš kartais jaučiuosi beviltiškai ir nežinau, ko griebtis. Tačiau atrodo, kad taip turi būti. Turiu mintyje ne pastovią būseną, o tam tikrus epizodus. Jie lyg supurto, atkreipia dėmesį, priverčia sustoti ir apsidairyti. Kas čia nutiko? Kodėl mes atsidūrėme tokioj situacijoj, tokiam jausme, tokioj emocijoj?
  • Tiesa, mūsų vaikai nesiožiuoja. Bet tai labiau sąvokų reikalas, o ne paties proceso. Aš esu įsitikinusi, kad ožiavimasis, nėra tai, ką dažnai esame linkę apie tai galvoti. Mažutėliai neturi kaprizų, jie turi poreikius. Todėl, kai mamos sako, kad jų trijų mėn. kūdikis ožiuojasi ir reikalauja paimti jį ant rankų arba dvimetis nenori eiti iš žaidimų aikštelės, mane lengvai nupurto šiurpas. Pasižiūrėkite į tai kaip į poreikį būti arti arba poreikį žaisti, turėti viską čia ir dabar, nebrandumą ir pan. ir ožiai paliks jūsų namus 😉
  • Ir mes kartais nedrįstam eiti į parduotuves visi kartu. Bet kai nueinam, tada stengiamės įdarbinti vaikus, aiškinti, kodėl kažką imam, o kažko neimam. Vyresnėliui jau puikiai veikia viena prekė jam (yra buvę, kad kažko labai labai nori, o kai pasakom, kad tai bus jo prekė, jis to daikto atsisako ir išsirenka, kas jam svarbiau) ir pirkinių sąrašas, t.y., jei kažko neimam, tai reiškia, kad to nėra sąraše. Žodžiu, kai nėra jėgų eiti į parduotuvę keturiems, tai ir neiname.
  • Apie darbelius, rankdarbėlius ir visokius menus. Būna, kad nebūna nuotaikos: vaikams piešti, o man viską ruošti, o po to viską tvarkyti. Kai nebūna nuotaikos, nedarom. Arba pradedam, bet, pamatę, kad nelimpa šiandien ši veikla, atsisakom jos ir imamės kažko kito. Pvz. gėlių laistymo ar pietų gaminimo.
  • Ir mes su močiutėm (ir daug rečiau su seneliais) kartais susiduriam kaktomuša dėl įvairių frazių, tokių kaip tu gi vyras, neverk arba dėl saldumynų dideliais kiekiais dovanojimo, arba dėl baimės, kad vaikas verks dėl to, kad negaus eilinio saldainio… Ir tada tenka būti diplomatiškiems, išlikti ramiems, kartais tenka žiūrėti ne principų, o vaiko interesų ir atstovėti nuomonę, pagrįsti veiksmą… Tikiu, kad močiutės turi lepinti anūkus, tačiau taip pat tikiu, kad kartais turi būti viskas taip, kaip turi būti.

Turbūt nuostabiausias dalykas, tai laiku suprasti, kad aš esu laisva rinktis, ką veikti ir kaip. Tuomet gyventi pasidaro daug paprasčiau, nei verčiantis per galvą ir stengiantis kažkam įtikti. O juk labiausiai įtikti dažniausiai norime sau… Ir kai tai pamatome, ištinka šypsena. Nes jei čia plėšausi tik dėl savo įsivaizdavimo, tai gal galiu ir ramiau, atlaidžiau? Einu, užplikysiu arbatos ir nusišypsosiu savo namiškiams. Tai bus viena šypsena daugiau, nei vakar. Ir nors tai toli nuo tobulybės, bet tai esamasis laikas.

Linkiu ramaus ėjimo, švelnių susitikimų ir ryškių supratimų. Tegu širdyje viešpatauja vasara!


This post is about not so perfect reality that seems when we look at the pictures.
Our children like watching cartoons, they sometimes they are angry and don’t take activities I suggest. Sometimes we prefer to go to the store without children, because it is really easier… But we read tales, when we are together in the store, we try to make this shopping more effective and when there are some disagreement with grandmother, we try to be diplomatic, but strong with our decisions.
There are a lot of pictures in the blog about good times, but remember, there are and hard times. And they are like reason and ground to become more strong, more positive and more confidence with our decisions. Everything is related.
Today I smile to my children and husband one time more than yesterday and wish You to do the same. Let the summer into Your life and let it stay there! 

Advertisements

3 thoughts on “kasdienybės burbulai

  1. So true. I told my husband this morning that there is so much to know about life. You cannot really tell people about it. They have to live and experience it. Then your stories have meaning.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s