gimtadienių tradicijos

• Švenčiame tą dieną, kai ir yra gimtadienis. Ir švenčiame būtinai keturiese. Kai labai norim, švenčiam ir su visa šeima, su draugais. Bet tie dideli susitikimai gali būti ir nebūtinai tą pačią dieną. O mūsų keturių šventė, kuri rami, subalansuota mūsų ritmui ir poreikiams, būna būtinai TĄ dieną.
• Švenčiame nuo ryto ir švenčiame ryte. Organizuojame vyresnėlio pusryčius, į kuriuos kviečiame svečių. Kodėl pusryčiai? Todėl, kad vyresnėlis (nors man atrodo, kad visi vaikai) vakarop būna suirzęs, miegoti eina pilnas įspūdžių ir sunkiai miega. Taigi šventei su svečiais pasirinkom rytinę dienos dalį, kad pietų miegas bus koks bus, o vakare ramiai pasižaistų su dovanėlėm ir įprastai eitume gulti. Juk ir Mikė pūkuotukas sakė, kad kas eina į svečius rytais, tas išmintingai daro 😉
• Jei tai laisvadienis, greičiausiai mes visi keturi švenčiame visą dieną, t.y. iš ryto apdovanojam gimtadienininką, vėliau kur nors papramogaujam ar pasivaikštom, vakarop šventiškai pasivaišinam ir būtinai turim daug žvakučių ir balionų.
• Nuo pat pradžių nemažai dėmesio kreipiau į tai, kas ta šventė vaikui. Vyresnėlis visai nemėgsta (nesu tikra ar galiu sakyti nemėgo) minios ir tortų, bet neatsisako ledų, tad pas mus tortas dažnai būna ledai. Žinokit, ir į ledus galima susmaigstyti žvakučių! Taip pat jam šventė balionai, mažėliui taip pat. Tad kokia šventė be balionų? Visada yra balionų! Žodžiu, esu įsitikinusi, kad vaikams nereikia keptų fazanų ir kažkokių nežemiškų linksmybių, jiems reikia to, kas jiems teikia džiaugsmą ir asmeninio dėmesio. O kartais tas džiaugsmas ateina iš tokių mažų dalykų…

Dar viena mano asmeninė tradicija susijusi su vaikų gimtadieniais – laiškų rašymas. Kiekvienam vaikui kiekvieno gimtadienio proga rašau po laišką. Taip kasmet. Ir dedu į voką, užklijuoju ir saugau kiekvieno jų prisiminimų dėžutėje. Kartais abejoju, kam to reikia – rašau greičiausiai sau, kad prisiminčiau, kaip gera augti kartu su vaikais. O daug dažniau tame matau prasmę, nes labai daug dalykų labai greitai pasimiršta, daug žodžių pasimeta kasdienybėje, todėl užfiksuoti bent nedidelę dalelę visko didelio, yra tikrai vertinga.

August is the month of our younger child, we call him Mažėlis (the little one. He has name, of course, but in this blog he will be Mažėlis). Soon he will be two year old! Even before August my thoughts are going around what we will do at That day, what presents we bring to him and so on. Probably all mothers behave the same when it goes around their children birthdays 🙂 For all preparation and planning further includes a nostalgic and sentimental mood, it is strange how increasingly I want give strong hugs for my child. After all, just last year he was a year younger, a few years ago we lived without him, and one day he was born, he was (and still is) so .. so … so …. awesome!

But I go back to the main topic – birthday and its traditions. Do you have some? Please, don’t hesitate and share Your birthday traditions in a comments below. We have some two.

I don’t translate all of them, they are quite usual. Just want to mention one of my favorites – letters addressed to my child who is celebrating a birthday. Why? Because time is like sand, it flows and crumble, a lot of things that are important today will be forgotten tomorrow. So I write everything, what seems important for me today. And then put the letter into the envelope, seal it and put it to the memory box. Every year I do the same. I believe it is important. I want it to be important.