Kaip aš spėju ir kiti dažnai užduodami klausimai

Vis sulaukiu klausimų – kaip tau pavyksta? Kada tu spėji? Kiek dar tavy tų talentų paslėpta?
Juokiuosi, nes pati tokius klausimus esu uždavusi draugėms, kurios verda, kepa, svečius priiminėja, namus išblizgina, knygas skaito, mezga neįtikėtinu greičiu ir dar su manim paplepėti turi laiko…
Supratau, kad kiekvienas renkamės. Kiekvienas susidėliojame savo buitį taip, kaip mums patogu, pagal savo prioritetus, pomėgius, gebėjimus, galimybes ir net nuotaiką.

Kaip aš spėju

žiūrint, ką turite minty. Jei kalbate apie buvimą su vaikais ir rašymą, tai, ką matote viešai, to net spėjimu nepavadinsi, nes kai vyras su vyresnėliu iškeliauja į darbą, darželį, mes su mažėliu tik ruošiamės pusryčiauti, po to pusryčiaujam, po to prisėdu naujienas peržvelgt, įsibėgėjam, susiruošiam į lauką, pasivaikštom, grįžtam… žodžiu, paprasta diena, kaip ir pas visus. Ir tų dienų daug. Vakare prisėdu aprašyti, ką dieną nuveikėm. Ir tai ne kiekvieną vakarą, nes, žinot, būna tų vakarų kartais tokių… kai užmiegi dar pagalvės nepasiekęs. O kartais verčiuosi kūlio, kartais šiek tiek niurnu ir būnu atmerkusi tik vieną akį, nes keltis 7 visai nemėgstu, o mažėlis kitaip ir neįsivaizduoja. Och tos mūsų katiniškos dienos…

Spėti man padeda:

mūsų šeimos susikurta rutina-ritmas (kada keliamės, kada valgom, kada vaikštomės lauke ir t.t.)
iš vakaro susiplanuota veikla 
darbų ir laiko planavimas (jei nežinote, kaip planuoti, rekomenduoju straipsnį iš Debesylos apie 6 planavimo metodus, galite kasdien taikyti vis naują ir atsirinkti, kuris jums priimtiniausias. Tiesą sakant, ne tik šiame tinklaraštyje rasite visokiausių patarimų, kaip planuotis laiką. Kam reikia, kam įdomu, tas randa skaitinių ir būdų)
savaitei susikurtas valgiaraštis (beje, tai padeda ir taupyti)
10 minučių arbatai susiorganizavimas
bendradarbiavimas (ir tarimasis, ir delegavimas, ir aiškinimas….) su šeimos nariais (vyru ir vaikais)
plano  laikymasis!!!

Tačiau yra daug daugiau, ko nespėju:

kartais nespėju laiku pagaminti valgyti, nuvalyti dulkių, sudėlioti išmėtytų knygų, išlyginti sijono, pasiklausyti radijo laidos, pasižiūrėti įdomios laidos per tv, nespėju perskaityti TO knygos puslapio, parašyti apie užvakar sugalvotą ir smagiai žaistą žaidimą, kartais nespėju pasižiūrėti į veidrodį, o kartais pamiegoti tiek, kiek norisi… ir šis sąrašas, panašu, kad gerokai ilgesnis, nei norėtųsi. Kam taip nebūna?

Apie talentus:

esu įsitikinusi, kad nėra nei vieno žmogaus, kuris neturėtų nei vieno talento, tačiau yra nemažai žmonių, kurie nevertina savo turimų talentų arba net nelaiko jų talentais. Jei esate iš pastarųjų, labai siūlau atsisėdus ar atsigulus pergalvoti savo veiklas, pomėgius, darbus, kasdienybę ir svajones. Man atrodo, kad jau atradote bent vieną talentuką 😉 Taip kartą leidusi sau svajoti aš atradau ir tą, ir kitą, ir trečią mėgstamą veiklą. Jas veikiau be  didelių lūkesčių ir išskaičiavimo, taip leisdama sau mokytis ir tobulėti. Ir dar – aš labai mėgstu skaityti.

Dar viena mintis,

kuri neduoda man ramybės jau kurį laiką – fotografijos. Pasaulis dabar pilnas vaizdų. Socialiniai tinklai lūžta nuo linksmų, mielų, jaukių, idiliškų vaizdų su vaikais, besišypsančiais, atostogaujančiais ir visaip kaip gerai gyvenančiais žmonėmis. Dabar neparašysiu nieko naujo, bet atradau, kad tai reikia sau priminti dažniau, nei mes manome – tai fotografijos. Nuotrauka yra sustabdyta akimirka. Ir dažniausiai tokia, kurią norime prisiminti, kuria norime dalintis su kitais ir pasakyti nesakydami aš gyvenu puikiai. Tačiau už kadro lieka visas gyvenimas, kur pilna išpiltos košės, atšalusios rytinės arbatos, kurios net nebuvo kada gurkštelėti, galų gale pilna zirzimų, urzgimų, burbesio ir kitokių ne tik gražių dalykų. To mes dažniausiai nefotografuojame, nebent tai būtų kažkoks meninis, socialinis projektas. Aš gyvenu tokį patį gyvenimą, tik kai kažkas valo dulkes, aš galbūt zulinu guašą nuo lentynos krašto 🙂 Jau sakiau, kiekvienas renkamės.
Visgi

ieškoti pozityvo

savo kasdienėje veikloje yra labai svarbu, kad galima būtų ramiai nuvalyti išdrabstytą košę, palikti tą arbatą ramybėje ir eiti daryti to, ką mėgsti. Mano atveju, tai žaisti su vaikais, rašyti, eiti pasivaikščioti su vyru, skaityti pasakas (ir ne tik)
Gal todėl ėmiausi įgyvendinti ir 100 laimės dienų iššūkį. Prisipažinsiu, ties 25a diena pajutau, kad ne taip jau ir lengva ieškoti tų laimės pliūpsnių, kometų ar kibirkščių ir spingsulių. Bet man labai patinka mintis, kad kiekviename minuse galima rasti ir pliusą. O jei to išmokysiu ir vaikus, jiems tai bus tikrai vertingas įgūdis ateityje (pradedant nuo dabar).

Reklama

6 atsakymai į “Kaip aš spėju ir kiti dažnai užduodami klausimai”

  1. Atgalinis pranešimas: kasdienybės burbulai | Su Vaikais
    1. Taip taip, 100 atsitiko (pamatyti galima mano FB – yra atskiras albumas 100 days happy/ 100 dienų laimės)! Tik neaprašiau… Dabar kitas iššūkis – aprašyti tą 100 😀
      Nors ką supratau, tai kad vasarą būti laimingam lengviau, nei kitais metų laikais. Turbūt aprašinėsiu vasarą…

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s