Kuo naudingas uogavimas vaikams

Uogauti vaikams – didžiulė pramoga. Nekalbu apie tokį uogavimą, kai tėvai ar močiutės užsibrėžę tikslą pririnkti pilną kibirą uogų ir uogauja visą dieną… Ne. Kalbu apie valandos-pusantros pauogavimą, kad būtų uogų ir vaikai nepasiustų iš nuobodulio ir nuovario.
Štai, neužteko mums uogauti bobutės darže, susikrovėm kibiriukus į automobilį ir patraukėm į rimtą mišką. Vaikštom, renkam mėlynes, o man galvoje net ūžia nuo minčių, kaip aš Jums viską pasakosiu.
 
 
Pasakosiu, nes, pasirodo, uogauti nėra paprastas užsiėmimas. Žinoma, pagrindiniai uogavimo nuostabumai ir pliusai tai natūralios, po saule prisirpusios ir lietaus laistomos uogos ir grynas miško oras. Bet pala, yra ir gretutinių poveikių, kurie ne ką mažiau svarbūs vaiko gyvenime. Mūsų, beje, taip pat. Ką aš turiu mintyje?
  • Smulkiosios motorikos lavinimas. Kad ir kokia didelė ta uoga būtų, vis tiek mažiesiems pirštukams nėra taip paprasta ją sugauti, nuskinti ir į krepšelį įdėti. Arba pataikyti į burną. Čia jau kaip norisi, o dažniausiai norisi greitai ir skaniai.
  • Stambiosios motorikos lavinimas– pabandykit pusvalandį ar valandą paklampoti po samanas, kai uogienojai iki kelių 😉 mankštelė ne iš lengvųjų! Bet mankšta yra sveika, ypač, kai lavinamas visas judėjimo aparatas, pusiausvyros laikymas ir pan. Ir visa tai grynam ore!
  • Pažindinimasis su gamta. Juk reikia žinoti, kokią uogą skinti, kokios ne. Taip pat dar įdomu, kuris čia miškas pušynas, kur nėra kankorėžių ir kodėl ir t.t. Tik spėk į klausimus atsakinėti ir istorijas pasakoti.
  • Vaikas sužino, iš kur ant mūsų stalo ateina uogos. Taip pat supranta, kad reikia įdėti šiek tiek darbo, laiko ir kantrybės, kad jų būtų daug.
  •  Bendravimas. Paprastas, betarpiškas, atviras ir nuoširdus. Taip mezgamas santykis, taip kuriami prisiminimai.
  • Jei pabosta uogauti – galima prasimanyti kitokių veiklų. Galima rėkauti, bėgioti, medžius apkabinti arba pagulėti. Priskinti lapelių, pririnkti šapelių, … Čia jau kūrybiškumo testas 😉
 
Keli patarimai išsiruošus su vaikais uogauti (užbėgu aktualijoms už akių – ir grybauti):
  1. Pasiimkite vandens ir užkandžių. Turėkite nedidelę kuprinę, kurioje būtinai būtų vandens, šio bei to užkąsti. Gali būti ir riekelė duonos. Net jei išsiruošėte ir visai neilgam, vistiek vaikai išalksta. Tiesą sakant, išalkstu ir aš.
  2. Patys ir vaikai būkite apsirengę šviesiais marškiniais/ marškinėliais ilgomis rankovėmis, ilgomis kelnėmis, nes šakos, žolės, uodai ir kiti miškui būdingi dalykai nedraugiški atidengtoms kūno vietoms. Avalynė pagal oro sąlygas, bet pageidautina, kad būtų lengva ir patogi.
  3. Automobilyje turėkite papildomą rūbelių komplektą. Visko gali nutikti. Ar ant uogos prisėdo, ar lietus užlijo… Labai svarbu turėti dar vienas kojines.
  4. Turėkite skraistę ar striukę nuo lietaus. Na, nebent orų prognozė nežadėjo lietaus jau mėnesį, bet tuomet ir uogų kaži ar bus. O automobilyje vietos tokie daiktai užima visai nedaug.
  5. Ar jau sakiau – turėkite vandens.
P.S. Jei norite paklausti, o kada gi jau galima su vaikais į mišką, tai atsakau: mes išsiruošėm, kai vyresnėlis dar dorai vaikščiot nemokėjo. Prisipažinsiu, iššūkis. Nes ir grybus pamatyti, ir surinkti, ir mažylį pasinešioti nėra taip jau lengva. Bet grybų tąsyk prisirinkom sriubai ir dar šiek tiek. Ir supratom, kad kai nori – gali. Taigi jei labai norit – jums jau pats metas.

Reklama

Vienas atsakymas į “Kuo naudingas uogavimas vaikams”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s