Kūrybingumo ugdymas – nuo ko pradėti

„Kūrybiškumas – tai vienas iš penkių svarbiausių žmogaus instinktų“
K. G. Jung
Ar jums nėra taip, kad girdėdami apie kūrybingumo ugdymą, kaip ir suprantate apie ką kalbama, tačiau kas tai konkrečiai yra, nelabai galėtumėte paaiškinti? Dažnai darželiuose, mokykloje ir įvairiose mokyklėlėse girdime apie kūrybingumo ugdymą ir skirtingose vietose, gali būti, išgirsite skirtingas priemones tam kūrybingumui ugdyti. Kas per paukštis tas kūrybingumas, kad visi apie jį kalba, bet nieko konkretaus apie jį nepasako?
Kaip jau anksčiau minėjau, kūrybingumas apima visas gyvenimo sritis. Kiekvienoje srityje raiška gali būti skirtinga, tačiau esmė – ta pati. Žmogaus esybėje glūdi gebėjimas kurti ir kurdamas jis plėtoja savo kūrybingumo galimybes. Tiesa, vienais atvejais ši savybė išreikšta silpniau, kitais – stipriau. Ir tai priklauso nuo labai daug dalykų.
Bet apie viską iš eilės.
 
Doc. dr. Daiva Karkockienė savo straipsnyje apie ikimokyklinukų kūrybingumo ugdymo galimybes pabrėžia, kad
norint ugdyti kūrybingumą, reikia žinoti pagrindinius kūrybingumo 
ugdymo principus, t. y. ką konkrečiai galima ugdyti.
Ji išskiria dvi kūrybingumo komponentų grupes: kognityvinius ir asmenybės.
Kognityviniai: divergentinis mąstymas, vaizduotė, gebėjimas spręsti problemas, „tvarkyti“ informaciją ir pan. Ypač didelę reikšmę D. Karkockienė skiria divergentinio mąstymo principams.
Kadangi šį terminą išgirdau pirmąkart, teko pasidomėti plačiau. „Divergentinis mąstymas – tai mąstymo rūšis, sąlygojanti daugybės įvairių, originalių idėjų sukūrimą, tai mąstymas įvairiomis kryptimis, dar vadinamas – mąstymu nuo „atskiro prie bendro“[1].
Asmenybės ugdymas: teigiamas savęs vertinimas, kūrybingumo įsisąmoninimas, „stipriųjų“ savo asmenybės pusių suvokimas, savo ir kito unikalumo pripažinimas ir vertinimas, savidisciplina, teigiamos emocijos kuriant ir perduodant idėjas, mokymasis dalintis, draugiškai bendrauti, nes kuriant labai svarbu sugebėti veikti grupėje ir kt.[2]

Kaip jau galėjote suprasti, kūrybingumo ugdymas – visas gyvenimo sritis apimantis procesas, todėl labai neteisinga būtų apsiriboti dailės ir darbelių darymu ir galvoti, kad to pakanka. Visose gyvenimo srityse svarbus kūrybiškas veikimas. Visų pirma – tai asmenybės gebėjimas atrasti nauja[3]. Ir prie vaiko kūrybiškumo ugdymo, visų pirma, prisiliečia tėvai. Nes asmenybės ugdymas – visų pirma siejasi su tuo, ką kiekviena mama ir tėtis daro kasdien. Tiek tiesiogiai, dalydami patarimus ir formuodami vaiko elgesį, tiek savo žodžiais, elgesiu, manieromis, požiūriu. Trumpai tariant, savo pavyzdžiu. Žemiau pateikti patarimai man atrodo pritaikytini kiekvienoje mūsų kasdienio gyvenimo situacijoje. Nes būtent per bendravimą mes ir perteikiame vertybes, patirtį ir požiūrius. Siekdami stiprinti ir ugdyti kūrybišką asmenybę, patys turime būti atviri pasauliui ir jo stebuklams. Turime išlaisvinti savo kūrybiškumą ir visas savo gerąsias savybes: pakantumą, kantrybę, gebėjimą įsiklausyti ir palaikyti ir t.t.

 
                 Skatinti vaikus reikšti savo mintis ir nuomones bei joms pritarti.
                 Sudaryti vaikams progų patikrinti naujas idėjas ir įgūdžius.
                 Skatinti abipusę sąveiką ir pakantumo bei abipusės pagarbos aplinką.
                 Keistis su vaikais nuomonėmis ir modeliuoti, kaip pateikti idėjas.
                 Sukurti tokią aplinką, kad visi įsitrauktų į veiklą. [4]
Dar vienas svarbus aspektas – aplinka ir tai, kaip suaugusiųjų vertinamas kuriantis žmogus. Kad vaikai ne tik turėtų idėjų, bet ir jas įgyvendintų, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip skatiname juos, kokioje aplinkoje jie kuria, kokius žodžius iš mūsų girdi. J. Cameron knygoje apie kūrybingumo ugdymą sako, kad
labai svarbu, kaip mes suprantame kūrybingumą, 
taip pat, kaip atsiliepiame apie menininkus.
 
Jei šeimoje vaikai girdės neigiamą nuomonę apie kūrybingus žmones ir menininkus, jie ir patys nesirinks kūrybinio kelio, niekins kuriančius žmones.
Kad taip nenutiktų, dera patiems su(si)vokti, kas mums yra kūrybingumas ir kiek jis mums svarbus. Ar norime, kad mūsų vaikai kūrybingai žiūrėtų į gyvenimą, spręstų iškilusius sunkumus ir ieškotų originalių problemų sprendimo būdų? Ar norime, kad jie gebėtų ne tik užduoti klausimus, bet ir pateikti savų idėjų? Ar svarbu, kad jie ne tik gebėtų išmokti to, ko yra mokomi, bet gebėtų laisvai ir išradingai tas žinias pritaikyti realiame gyvenime (ieškantis darbo, dirbant, kuriant santykius ir savo gyvenamąją aplinką)? Jei atsakymai tik teigiami, vadinasi kryptis aiški.
Apibendrinant man atrodo svarbu pabrėžti vaikystėje patirtą laisvę kurti ir neblėstantį (neužgniaužtą) smalsumą. Dažnai nutinka taip, kad mes, suaugusieji, natūralų vaikų smalsumą užgožiame, sumenkiname net to nenorėdami. Prisipažinsiu, man kartais būna labai sunku mūsų mažėliui leisti išmėginti, kaip guašas nugula skirtingus paviršius… Nes jis mielai nuteptų viską, pradedant mano kojų pirštais ir baigiant pakaba rūbams. Tokiais atvejais girdžiu save sakant „ne“, „ne čia“, „ant popieriaus, prašau“ ir t.t. Nežinau, gal tokiu būdu spraudžiu jį į nereikalingus rėmus? Manau, ne viena aš susiduriu su tokiomis situacijomis ir tokiais klausimais. Bet vis save raminu, taip pat ir jus, kad yra dalykų, kurių negalima leisti, tačiau svarbu, kaip neleisi. Yra veiklų, kurios pavojingos, tačiau yra momentų, kai gali stebėti iš šono, kaip vaikas tą pavojų įveikia.
Visame kame reikalingas saikas, sveikas protas ir aiški kryptis. 
 
Ko aš siekiu neleisdama arba leisdama pažinti pasaulį ir jį tyrinėti, bei atradinėti savarankiškai? Ar mano brėžiamos ribos padeda, o gal trukdo? Vis budžiu ties šiais klausimais ir tai man padeda atsirinkti, kada ir kaip turi būti. Juk drąsus atradėjas vaikystėje, kuriam netrukdė veikti, suaugęs turi tvirtą pamatą ir drąsos išmėginti kažką nauja, galų gale, tai tampa žmogaus lankstumo ir gebėjimo mąstyti nekasdieniškai (arba atvirkščiai) prielaida.
Žodžiu, jei būtinai reikia atsakyti į klausimą nuo ko pradėti, tai atsakau – nuo požiūrio. O tada jau asmenybės ugdymas, pažinimo ir mąstymo skatinimas, palaikymas ir padrąsinimas.
 
„Kad ir ką darytumėte, labai sveika kartkartėmis užrašyti klaustuką prie dalykų, kuriuos laikote savaime suprantamais“
B. Russell 

Lengvi pamąstymai apie kūrybingumą dar aprašyti ir šiame įraše 🙂


[1] D. Karkockienė „Būsimų pedagogų kūrybiškumo ugdymo ypatumai mokantis pagal specialią programą“
[3] R. Levickaitė „Kūrybingumo fenomenas kaip kompleksinio reiškinio evoliucija“
[2] D. Karkockienė „Kūrybingumo ugdymo galimybės ir metodai“

[4] Lina Augienė „Kūrybiškumo ugdymas aktyviaisiais mokymo metodais

 

Reklama

Vienas atsakymas į “Kūrybingumo ugdymas – nuo ko pradėti”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s