Ignalinos kraštas – dvarai ir dvareliai

Ir dar kartą apie Ignaliną, tiksliau ne apie pačią, o apie tas lankomas vietas, kur važiuoji, kai jau pamatai anksčiau minėtas ir visgi turi tikėjimą, kad pamatei dar ne viską. Ignalinos krašte gausu paveldo objektų, kurie saugomi, restauruojami atsargiai ir atsižvelgiant į to meto, kada buvo statyti, tradicijas, istorijas ir netgi statybines medžiagas. Tai reiškia, kad jei jau klėtelė buvo pastatyta iš kirvuku tašytų rąstų, atstatant turi būti statoma taip pat ir ne kitaip. Sudėtinga, bet užtat atvykę lankytojai gali grožėtis nesugadintu tautos kultūros (meno) kūriniu.
Vieną saulėtą rytą, būdami Ignalinoje, sėdom į automobilį ir nusprendėm pavažiuoti į Dūkšto pusę (apytiksliai 25-30 km Visagino link). Kadangi vos vos reikia išklysti iš kelio – užsukom ir į Vidiškes. Čia galite aplankyti (jei domitės, žinoma) bažnyčią ir Vidiškių dvaro sodybą. Pasirodo, vienas dvaro savininkų, Jonas Kaminskis, bažnytėlę pastatė kartu su parapijiečiais 1901-1906 m. O pirmasis dvaro savininkas buvo N. Ragoža (1782-1798).
Mes matėm nedaug. Viskas aptverta tvora, atvirų vartų neieškojom, pasigrožėjom iš tolo ir dūmėm, kur suplanuota. Sako, šis dvaras – privati valda. Tikrai graži privati valda.
Kita stotelė – Dūkšteliai, į kuriuos kelias veda pro Dūkštą, kalvotus ir žydinčius laukus. Dūkšte, pasirodo, irgi galima rasti mielų ir gražių vietų. Bažnyčios viduje gausu tapybos ir darbų. Kai kurie iš jų tapytojo J. Rustemo, kuris gyveno dvaro sodyboje.
Prie Dūkštelių koplytėlės pasukom į kairę ir štai – dvaro pastatai. Vieni labiau apgriuvę, kiti mažiau. Dėmesį patraukė vieno iš pastatų siena, kuri išmarginta akmenėlių raštais ir įrašais. Kaži, tiesa, kas parašyta? 1972? Keliukas apgaubtas medžių, taip, kaip istorijose apie senuosius laikus. Gyvenamasis dvaro pastatas aptvertas tvora ir ženklais, panašu, kad vyksta kažkokie restauravimo ar statybų darbai. Vėl į vidų nepakliuvom. Nežinau, gal veržiantis ir įsileistų, bet mes taikūs ir romūs. Dvaro ansamblis susiformavęs XVIII a. pabaigoje – XIX a. pirmoje pusėje. Pats dvaras stovi tarp dviejų ežerų ir baltumu šviečia iš gana toli. Matosi ir nuo pagrindinio kelio, kuriuo atvykom.
Na, apsidairėm ir pasukom į Rojų. Jei nesat apie tokį girdėję, galite paieškoti Google A. Hrebnickio pavardės. Šio mokslininko istorija tikrai įspūdinga ir bylojanti apie tai, kad žmogaus darbas ir užsispyrimas kuria stebuklus. Pelkynėje ir molynėje įkurtas ir išpuoselėtas sodas atitiko Rojaus pavadinimą ir pakeitė buvusį tos vietovės pavadinimą į šalimais buvusio kaimelio – Rojus. Nes tik taip tuos sodus ir gali vadinti.
Nors nebuvome susitarę (internete yra nurodyti kontaktai, kuriais kreiptis, norint apžiūrėti muziejų), vos sustojom prie Muziejaus, atėjo moteris  ir pakvietė vidun. Mums pasisekė, šeštadieniais ji dirba iki 16 val. Viską aprodė, mielai papasakojo, maloniai atsakė į klausimus. Ir dar gavom dovanų!
Rojų nusprendėm dar ne sykį aplankyti, nes tikrai verta!
O dvarų ir dvarelių Ignalinos apylinkėse yra dar ne vienas. Neaplankytus pasilikom kitam tokiam ekspromto šeštadieniui. Būtinai parašysiu, kaip sekėsi.

Kiti įrašai apie pakeliavimus:
Ignalina
Ginučiai
Palūšė
20 idėjų, padėsiančių, kai važiuojame, o vaikai klausinėja – kada? kada? kada?

Advertisements

One thought on “Ignalinos kraštas – dvarai ir dvareliai

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s