Nuo kada pradėjome? Abu sūneliai pirtyje pirmąkart pasibuvo maždaug 7-8 mėn. Norėjom ir anksčiau, bet buvo žiemos laikas, kuomet parsinešti įkaitusius vaikus reikia per kiemą, o ir priepirtyje būna gerokai šalta… Iš esmės, tai nėra blogai, kai vaikai prie to pripratę, tad dabar jau į pirtį einame ištisus metus. Bet pirmam kartui norėjosi kuo didesnio komforto ir kuo mažiau rizikų. Tad palaukėm geresnių, šiltesnių orų, o belaukdami sulaukėm, kad ir vienam, ir antram jau būtų virš pusės metų.
 |
| vanta* |
Pratinomės palengva, ėjome į gerai įkūrentą, bet ne karštą pirtį. Nors kažkur skaičiau, kad vaikams negalima neštis žaisliukų į pirtį, neva, tai rodo, kad jiems nesaugu…, man gi atrodo, kad į naują aplinką jie kaip tik gali neštis patinkantį žaisliuką, su kuriuo kartu ir prausis. Bet tai tik mano nuomonė. Visuomet prižiūrim, kad vaikai nebūtų šalia karštų akmenų, neliestų vandens čiaupų, nes dar nežino iš kurio koks vanduo bėga ir t.t. Bet absoliučiai smagiausias dalykas yra įsitaisyti vandens dubenyje su kamuoliukais, puodeliais, stiklinaitėm (praeitą savaitgalį turėjom pasiėmę balionų ir vyresnėlis visąlaik buvo užsiėmęs jų pripildymu ir ištuštinimu) ir dar kuo tik norisi ir turkštis niekieno netrukdomiem kiek širdis geidžia. Čia niekas nesako – nepilk, netaškyk, nes visur drėgna, šilta ir toks jau darbas pirtyje – sušlapti. Daugiau apie vandens žaidimų naudą vaikams galima rasti mano ankstesniame įraše. Ir to pakanka sugalvoti įvairiausioms veikloms ar paprasčiausiai improvizuoti vedamiems smagumo jausmo. Viskas yra tinkama.
Einame į pirtį dažniausiai antroje dienos pusėje, jau, galima sakyti, vakare. Apie 17-19 val. o visas pirties ritualas prasideda pirties kūrimu. Pradžioj vyresnėlis, o dabar jau ir mažėlis, eina kartu su dieduku į pirtį, neša malkas, krauna krosnį (pečių) ir žiūri, kaip įsiliepsnoja smalingi pagaliukai. Išbėga laukan ir žiūri ar dūmai virsta per kaminą lauk, ar dar ne. Po to kas dvidešimt minučių eina tikrinti ar jau sudegė didesnė dalis malkų, jei taip – vėl krauna. Tarp kūrenimo dar yra ir kitų darbų. Paruošti pirties patalpą, sunešti groteles, sustatyti suolelius, pakloti kilimėlius priepirtyje. Jei reikia – iššluoti, jei reikia, pravėdinti. Žodžiu, valanda-dvi rimto darbo kartu su dieduku. Tada (tokią dieną kaip ši) aš galiu sėdėti su arbatos puodeliu terasoje, šalimais nugarą šildo katinas, gurkšnoju ir markstausi priešais saulę: šeštadienis pilnas paukščių dainų ir saulėtų debesų.
 |
| pirties kepurė padeda nuo karščio apsaugoti galvytę |
Pakvėpuoti išeiname į rengimosi patalpą. Trumpam, kad nesušaltume. Ir vėl skuodžiam atgal.
* nuotraukos šaltinis
