Pirtis su vaikais

Apsilankėme pas dieduką ir bobutę. Eilinį sykį, vyresnėlis, dar neišlipęs iš mašinos, jau klausė, kada pirtis. Neatsiliko ir mažylis, apsidairė, sukruto ir sako – pi?

Taigi, kaip jau galėjote suprasti, mūsų šeima mėgsta pirtintis. Pirtis (su mažomis išimtimis) yra įprastas šeštadienio popietės ritualas.
Nuo kada pradėjome? Abu sūneliai pirtyje pirmąkart pasibuvo maždaug 7-8 mėn. Norėjom ir anksčiau, bet buvo žiemos laikas, kuomet parsinešti įkaitusius vaikus reikia per kiemą, o ir priepirtyje būna gerokai šalta… Iš esmės, tai nėra blogai, kai vaikai prie to pripratę, tad dabar jau į pirtį einame ištisus metus. Bet pirmam kartui norėjosi kuo didesnio komforto ir kuo mažiau rizikų. Tad palaukėm geresnių, šiltesnių orų, o belaukdami sulaukėm, kad ir vienam, ir antram jau būtų virš pusės metų.

Specialistų patarimai taip pat vienareikšmiškai susiveda į lėtą, lengvą pratinimąsi, nepuolant į kraštutinumus. Aš darau išvadą ir dar kartą sau pasitvirtinu, kad visame kame, kas daroma su vaikais, turi būti smagumas ir paisoma elementaraus saugumo.

vanta*

Pratinomės palengva, ėjome į gerai įkūrentą, bet ne karštą pirtį. Nors kažkur skaičiau, kad vaikams negalima neštis žaisliukų į pirtį, neva, tai rodo, kad jiems nesaugu…, man gi atrodo, kad į naują aplinką jie kaip tik gali neštis patinkantį žaisliuką, su kuriuo kartu ir prausis. Bet tai tik mano nuomonė. Visuomet prižiūrim, kad vaikai nebūtų šalia karštų akmenų, neliestų vandens čiaupų, nes dar nežino iš kurio koks vanduo bėga ir t.t. Bet absoliučiai smagiausias dalykas yra įsitaisyti vandens dubenyje su kamuoliukais, puodeliais, stiklinaitėm (praeitą savaitgalį turėjom pasiėmę balionų ir vyresnėlis visąlaik buvo užsiėmęs jų pripildymu ir ištuštinimu) ir dar kuo tik norisi ir turkštis niekieno netrukdomiem kiek širdis geidžia. Čia niekas nesako – nepilk, netaškyk, nes visur drėgna, šilta ir toks jau darbas pirtyje – sušlapti. Daugiau apie vandens žaidimų naudą vaikams galima rasti mano ankstesniame įraše. Ir to pakanka sugalvoti įvairiausioms veikloms ar paprasčiausiai improvizuoti vedamiems smagumo jausmo. Viskas yra tinkama.

Taigi, pirmus kartus mažieji išbuvo po keletą minučių vis apšlakstomi vandenuku. Dabar išbūnam gana ilgai, kol pasižaidžia, kol nuprausiam. Visada su savim turime vandens atsigėrimui ir nuolatos pasiūlom vaikams gerti. Gerti siūlome ir grįžę iš pirties, tk tada jau paruošiam šiltos arbatos ar paprasčiausiai šilto vandens. Dar viena mūsų tradicija – po pirties gerti giros 🙂 turim dabar tokį nedidelį planą – giros pasigaminti patys. Tada išvis viskas bus taip puikiai!!!

Nuo pat pirmųjų kartų akcentuojame ir prausimosi svarbą, tad vaikai pažaidę arba prieš žaidimus, arba jų metu patys ir mūsų padedami prausiasi: muiluoja kempines, nutrina kiekvieną kūno lopinėlį, o vėliau būna nuliejami vandeniu, kad žvilgėtų švara.

Einame į pirtį dažniausiai antroje dienos pusėje, jau, galima sakyti, vakare. Apie 17-19 val. o visas pirties ritualas prasideda pirties kūrimu. Pradžioj vyresnėlis, o dabar jau ir mažėlis, eina kartu su dieduku į pirtį, neša malkas, krauna krosnį (pečių) ir žiūri, kaip įsiliepsnoja smalingi pagaliukai. Išbėga laukan ir žiūri ar dūmai virsta per kaminą lauk, ar dar ne. Po to kas dvidešimt minučių eina tikrinti ar jau sudegė didesnė dalis malkų, jei taip – vėl krauna. Tarp kūrenimo dar yra ir kitų darbų. Paruošti pirties patalpą, sunešti groteles, sustatyti suolelius, pakloti kilimėlius priepirtyje. Jei reikia – iššluoti, jei reikia, pravėdinti. Žodžiu, valanda-dvi rimto darbo kartu su dieduku. Tada (tokią dieną kaip ši) aš galiu sėdėti su arbatos puodeliu terasoje, šalimais nugarą šildo katinas, gurkšnoju ir markstausi priešais saulę: šeštadienis pilnas paukščių dainų ir saulėtų debesų.

Vyresnėlis nuo šios žiemos (kalbant skaičiais, nuo 4,5 m.) parodė norą trumpam užlipti ant kaitinimosi suolelio, kuris yra įtaisytas aukščiau ir ten visad būna karščiau. Pasėdi kelias minutes ir sako, kad jau eis pakvėpuoti. Vaikai patys sureguliuoja visus procesus ir tas vidinis žmogaus ko man reikia juose dar toks tyras ir nesugadintas, kad net kvapą užima. Nežinau ar su visais vaikais taip yra, bet ir nerašau juk apie visus 😉

pirties kepurė padeda nuo karščio apsaugoti galvytę

Pakvėpuoti išeiname į rengimosi patalpą. Trumpam, kad nesušaltume. Ir vėl skuodžiam atgal.

Kai jau grįžtame po visų procedūrų namo, minėjau, atsigeriame, dar kartą atsigeriame, dar kartą… ir tada vakarinis šeštadienio filmas, pasaka ir miego karalystė.

Šis nuostabus ritualas susidėliojo dar mano pačios vaikystėje, palengva į jį įtraukiau vyrą, o dabar ir vaikai neįsivaizduoja apsilankymo pas dieduką ir bobutę be pirties. Kuo ji paperka? Manau, visais išvardintais dalykais: šiluma, vandeniu, laisve ir laiku su tėvais. Todėl labai rekomenduojam!

* nuotraukos šaltinis