improvizacija su akmenukais

Saulėtas rytas automatiškai suteikia progą šypsotis. Sūnelis, dar man miegant įsikniaubęs nosimi į kaklo linkį, taip pat yra tai, dėl ko negaliu nesišypsoti. Spėjau pasidaryti arbatos, spėjau perskaityti naujienas… girdžiu, kažką jau krato, bilda. Žiūriu – akmenukai. Pernai atsivežti iš pajūrio ir pamiršti balkone. Miegojo žiemos miegą. O dabar jau pavasaris ir metas ne tik balkoną paruošti arbatos gėrimo sezonui, bet ir akmenukus budinti. 
Štai ir pabudinom – žiūrėkite, kas gavosi.
Pradžioj panaudojom tą patį markerį, kuris vakar buvo išdabinęs stalą. Šįkart akių neatitraukiau nuo mažojo menininko. Kai prisiminiau stalčiuje snūduriuojančius vitražinius dažus ir paprašiau juos atnešti, mažylis net suspurdėjo iš džiaugsmo. PA GA LIAU mama ryžosi juos išimti! Ir kodėl aš taip delsiau, nesuprantu. Šie dažai į linoleumą neįsigeria, o sudžiuvę nusilupa ir gali kur nori tuos nutiškusius menus dėti. Net nuo pirštukų jie švelniai nusilupa ir nelieka nė ženklo. Akmenukai gavosi nuostabūs! O jau kiek džiaugsmo buvo mažyliui tuos buteliukus atsukinėti, spausti, stebėti kaip dažai liejasi ir tįsta… Saldu saldu!

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s